- grumenimas
- grumẽnimas dkt. Išgirdaũ dùslų grumẽnimą.
.
.
grumenimas — grumẽnimas sm. (1) → grumenti: 1. Tikrai, ilgesnį laiką buvo girdėti tiktai grumenimas I.Simon. Kareiviai girdėjo perkūno grumenimą prš. 2. Po trečio grumẽnimo leidos arkliai žemy[n] Jrk132. grumenimas; pagrumenimas … Dictionary of the Lithuanian Language
riu — riù išt. Ar̃tinantis aũdrai girdėjosi perkūnijos grumẽnimas riù riù riù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
grumėjimas — sm. (1) 1. → grumėti 1: Sutvyksėjo žaibai, grumėjimas sukratė orą rš. | Patrankų grumėjimas buvo jau gana smarkus rš. 2. dundėjimas, trinkėjimas: Pasigirdo tolimas vežimo grumėjimas rš. 3. barimasis, grumenimas. Tėvų grumėjimas vaikam išeina… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagrumenimas — pagrumẽnimas sm. (1) 1. pagriaudimas: Po perkūnijos pagrumenimo ... gražus ors ... buvo TP1881,20. 2. → pagrumenti 1: Kiekvienas pagrumenimas regis dėl vienų mūsų indėta A.Baran. grumenimas; pagrumenimas … Dictionary of the Lithuanian Language
įtempti — įtem̃pti, ia, į̃tempė K; L 1. tr. Mž517, Q50, H157, Sut, N, I, M, LL97,98 Amb, Š, Rtr, KŽ, Pns tiaukiant, tempiant padaryti ką stangrų, tamprų, stamantrų, nebepalaidą ar sutrauktą, ištęsti, ištiesti: Įtem̃pk virvę, arklius, kad nepabėgtum J.… … Dictionary of the Lithuanian Language